Anonymous reviews about companies

Pluses

.

Minuses

Mano patirtis dirbant GF Banke buvo neigiama. Išėjau ne dėl darbo pobūdžio, o dėl darbo atmosferos, vadovavimo ir nuolatinio nevienodo požiūrio į darbuotojus. Labiausiai nuvylė tai, kad darbuotojams buvo nuolat kartojama, jog taisyklės galioja visiems vienodai, tačiau realybėje taip tikrai nebuvo. Vieniems buvo leidžiama daug daugiau, o kiti būdavo kritikuojami net dėl smulkmenų. Pavyzdžiui, vienai mano klientei buvo nustatytas priminimas, kad tą dieną su ja susisiekčiau telefonu. Pagal įmonėje galiojusią tvarką, nustačius priminimą klientas yra priskiriamas tam darbuotojui ir kiti jo perimti neturėtų. Tačiau kadangi maždaug per 2 valandas dar nebuvau jai paskambinusi, kita darbuotoja, gavusi vadovės leidimą, perėmė mano klientę ir sudarė su ja sutartį. Tai, mano nuomone, prieštaravo pačios vadovės nustatytai taisyklei, kad jei darbuotojas tą dieną dirba, klientas turi likti jam, o jei darbuotojas nedirba – kliento prašoma palaukti jo darbo dienos. Tai nebuvo vienintelis toks atvejis. Per mano darbo laiką buvo ir daugiau situacijų, kai darbuotojų klientai, kuriems jau buvo nustatyti priminimai, būdavo perimami kitų kolegių ir su jais sudaromos sutartys. Net ir pripažinus, kad klientas buvo perimtas nesilaikant įprastos tvarkos, geriausiu atveju apyvarta būdavo padalijama per pusę tarp abiejų darbuotojų, nors, mano nuomone, jei klientas jau buvo priskirtas vienam darbuotojui, visa sutarties apyvarta turėjo būti priskiriama jam. Toks problemų sprendimas man neatrodė sąžiningas ir tik skatino nereikalingą konkurenciją tarp kolegų. Didelė problema buvo ir bonusų sistema. Kiekvienam darbuotojui buvo nustatomi tie patys mėnesio tikslai, nepriklausomai nuo to, kuriame padalinyje jis dirbo. Tačiau realios galimybės juos pasiekti labai skyrėsi. Buvo padalinių, į kuriuos klientai patys ateidavo sudaryti sutarčių gyvai, todėl didelė apyvartos dalis susidarydavo natūraliai. Tuo tarpu kituose padaliniuose tokių klientų beveik nebūdavo ir beveik visus rezultatus reikėdavo pasiekti daugiausia iš skambučių. Nepaisant to, tikslai visiems buvo vienodi, o vėliau būdavo daromas spaudimas dėl nepasiektų rezultatų. Situacijos man kėlė tiek abejonių, kad ne vieną kartą teko kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir konsultuotis, ar tokia praktika apskritai atitinka darbo teisės reikalavimus ir ar su darbuotojais galima taip elgtis. Vien tai, kad dėl tokių klausimų teko ieškoti teisinės konsultacijos, man daug pasakė apie darbo aplinką. Taip pat reikia suprasti, kad darbas su klientais pats savaime nėra lengvas. Tiek aptarnaujant klientus gyvai, tiek dirbant telefonu pasitaikydavo nemažai grubiai ar neadekvačiai besielgiančių žmonių. Suprantu, kad tokių klientų gali būti bet kurioje klientų aptarnavimo srityje ir ne viską gali kontroliuoti darbdavys. Tačiau daug sunkiau su tuo susitvarkyti, kai vietoje palaikančio kolektyvo tenka dirbti įtemptoje aplinkoje, kurioje jauti nuolatinę konkurenciją, apkalbas ir nevienodą vadovybės požiūrį. Tokiu atveju spaudimas tampa dvigubai didesnis, o darbuotojų savijauta, mano patirtimi, nebuvo prioritetas. Susidarydavo įspūdis, kad problemos tiesiog kartojasi, tačiau jų sprendimui neskiriama pakankamai dėmesio. Dar viena problema buvo banko naudojama klientų valdymo sistema. Joje darbuotojai gali nustatyti priminimus, kada reikia susisiekti su klientu, tačiau per visą mano darbo laiką sistema veikė nestabiliai. Beveik kiekvieną mėnesį dalis priminimų tiesiog „nukrisdavo“, todėl klientai nebelikdavo priskirti juos prižiūrintiems darbuotojams. Dėl to pasitaikydavo nepatogių situacijų, kai kolegės, ypač naujos darbuotojos, nežinodamos apie sistemos klaidą paskambindavo kitų darbuotojų klientams. Nors tai dažnai įvykdavo ne dėl jų kaltės, tokios situacijos sukeldavo papildomų konfliktų kolektyve. Be to, sistema neretai į bendrą skambučių sąrašą vėl įtraukdavo klientus, kuriems jau prieš 1–2 mėnesius buvo skambinta ir kurie buvo aiškiai pasakę, kad paslaugos jų nedomina. Nepaisant to, sistema juos vėl „išmesdavo“ darbuotojams skambučiams, todėl privalėdavome su jais susisiekti dar kartą. Dėl to nemažai klientų būdavo nepatenkinti, susierzinę ar net grubiai reaguodavo, nes nesuprasdavo, kodėl jiems vėl skambinama po tokio trumpo laikotarpio. Taip pat susidariau įspūdį, kad ne visi darbuotojai turėjo vienodas galimybes uždirbti bonusus. Vieniems būdavo suteikiama galimybė dirbti su klientų išlaikymais, o kiti tokios galimybės neturėdavo. Ne kartą mačiau, kaip pelningesnės užklausos atitekdavo toms pačioms darbuotojoms arba būdavo pasiskirstomos ne eilės tvarka. Vadovybė apie tai buvo informuota, tačiau bent jau mano darbo metu jokių pokyčių nepastebėjau. Kolektyvo atmosfera buvo viena prasčiausių, kokią esu patyrusi. Tarp dalies kolegių nuolat vykdavo apkalbos, liežuvavimas, informacijos perdavinėjimas vadovei, konkurencija ir bandymai viena kitą pakišti. Nuo pirmų dienų buvo sakoma, kad jei kažko nežinau – klausti kolegių. Tačiau paklausus neretai informacija būdavo perduodama vadovei su komentarais, kad „nesuprantu“, vietoj to, kad žmogui būtų normaliai paaiškinta. Vadovavimo stilius man pasirodė labai priklausantis nuo to, kam buvo jaučiama didesnė simpatija. Vieni darbuotojai sulaukdavo palaikymo ir jiems būdavo daromos išimtys, o kiti sulaukdavo pastabų dėl kiekvienos smulkmenos. Susidarydavo įspūdis, kad svarbiau įtikti vadovybei, nei tiesiog gerai dirbti. Taip pat ne kartą teko matyti situacijas, kai iš darbuotojų buvo tikimasi nusileisti grubiai ar neadekvačiai besielgiantiems klientams. Vietoje darbuotojų palaikymo dažnai būdavo akcentuojama, kad reikia prisitaikyti, atsiprašinėti ir bet kokia kaina išlaikyti klientą, net jei šis elgėsi nepagarbiai. Empatijos darbuotojams taip pat labai trūko. Mano patirtimi, susidūrus su situacijomis, kai darbuotojams nutikdavo asmeninės nelaimės ar sveikatos problemos, pirmiausia būdavo keliamas klausimas, kas dirbs vietoje jų, o ne kaip jaučiasi pats žmogus. Atostogų planavimas taip pat neatrodė sąžiningas. Mano patirtimi, pirmenybė dažniausiai būdavo teikiama darbuotojoms, turinčioms vaikų, todėl neturint vaikų gauti norimas atostogų datas būdavo labai sudėtinga arba tekdavo tikėtis, kad pasiseks. Per laiką, kol dirbau, pastebėjau darbuotojų kaitą Vilniaus padaliniuose. Pabendravus su kitomis buvusiomis darbuotojomis susidariau įspūdį, kad panašias problemas patyriau ne aš viena. Mano nuomone, tokia darbuotojų kaita nėra atsitiktinė. Tai tik dalis mano patirties. Buvo ir daugiau panašių situacijų, tačiau jas visas aprašyti viename atsiliepime reikėtų gerokai daugiau vietos. Šiame atsiliepime paminėjau tik tas situacijas, kurias pati patyriau arba mačiau savo darbo metu ir kurios labiausiai prisidėjo prie mano sprendimo išeiti iš darbo. Tai yra mano asmeninė darbo patirtis. Šios darbovietės nerekomenduočiau žmonėms, kurie ieško sąžiningos, palaikančios ir profesionalios darbo aplinkos. Man tai buvo viena nemaloniausių darboviečių, kuriose teko dirbti, o pagrindinės problemos buvo nevienodas taisyklių taikymas, neobjektyvus vadovavimas, nesąžininga rezultatų vertinimo sistema, įtempta kolektyvo atmosfera ir didelė darbuotojų kaita.

Company response 2026-07-27

Dėkojame, kad pasidalijote savo patirtimi ir išsamiai išsakėte pastabas. Apgailestaujame, kad darbas GF banke neatitiko Jūsų lūkesčių. Kritišką grįžtamąjį ryšį vertiname rimtai – jis padeda atkreipti dėmesį į tobulintinas sritis ir gerinti darbuotojų patirtį. Linkime Jums sėkmės tolesniame profesiniame kelyje.